Šunkeliai

Dauguma kinologų savo pasakojimus pradeda fraze: „Šunimis domėjausi nuo vaikystės“. Nors kiekvienas turime unikalias istorijas, rezultatas panašus – šiandien mus supa šunys. Tačiau kodėl aš gręžiuosi taip toli atgal, norėdama papasakoti apie „TAILS“ šunų viešbutį Vilniuje, kuris duris atvėrė 2019 metais?

Atsakymas slypi skaudžioje patirtyje, kuri pakeitė mano požiūrį į augintinių priežiūrą visam laikui.

Skaudi pamoka: rožinių akinių praradimas

Viskas prasidėjo nuo pirmojo šeimos šuns. Palikome jį tuometiniame šunų viešbutyje, o grįžę jo neberadome. Mums tiesiog pasakė, kad augintinis pats atsidarė duris ir pabėgo. Ieškojome ilgai ir viltis prarasti buvo sunku, tačiau paieškos liko bevaisės.

Tuomet šunų viešbučių Lietuvoje beveik nebuvo, o mano rožiniai akiniai nukrito negrįžtamai. Gilinimasis į kinologiją ir profesionalus darbas su šunimis pasitikėjimo nepridėjo. Priešingai – kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Reikalavimai žmonėms, kuriems patikėčiau savo šunį, išaugo šimteriopai. Tuo metu galvoje sukosi tik viena mintis: „Jei palikčiau savo augintinį viešbutyje, tai tik savo pačios kurtame“.

„Tails“ gimimas: vieta, kurioje saugumas yra prioritetas

Svajonė apie saugią vietą šunims virto realybe beveik savaime. Ieškant erdvesnių patalpų dresūros mokyklai Vilniuje, radau virš 500 m² pastatą, kuris pasirodė esąs ideali vieta šunų viešbučiui.

Ši vieta mane sužavėjo dėl kelių priežasčių:

• Lokacija: Šalia Verkių regioninio parko, kur driekiasi fantastiški pasivaikščiojimo takai.
• Ramybė: Viešbutis yra dauboje, atokiau nuo gyvenamųjų namų, todėl čia beveik negirdėti šunims stresą keliančių Naujųjų metų fejerverkų.
• Saugumas: Tai buvo mano asmeninė sąlyga.

5 durys iki laisvės: kaip mes užtikriname saugumą

Kurdama „Tails“ šunų viešbutį Vilniuje, kėliau sau tikslą – jokių pabėgimų. Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad pabėgimo galimybė pas mus minimali. Nuo šuns kambarėlio iki išėjimo į lauką skiria 5 durys. Paskutinės durys dienos metu saugomos magnetiniu užraktu, o nakčiai rakinamos raktu.

Komanda, kuri ne tik myli, bet ir supranta šunis

Mano reikalavimai komandai yra itin aukšti. Man neužtenka, kad darbuotojas tiesiog „myli šunis“, kad daug jų yra auginęs. Man svarbu, kad kiekvienas komandos narys:

1. Matytų ir suprastų šunį.
2. Puikiai skaitytų šunų kūno kalbą.
3. Turėtų dresūros įgūdžių ir mokėtų suvaldyti įvairias situacijas.

Todėl labai didžiuojuosi per keletą metų išgryninta savo komanda, kur visus viešbučio svečius prižiūri patyrę kinologai, kurie ne tik išveda pasivaikščioti ir paduoda maisto, bet ir rūpinasi šunų emocine gerove, ieško sprendimų, kad viešnagė paliktų tik pačius geriausius įspūdžius.

„Tails“ – tai ne tik pastatas, tai ramybė šeimininkams, žinant, kad jų draugas yra saugiausiose rankose.